įkalnus

įkalnus
įkalnùs, -ì adj (4) NdŽ pakilęs, aukštokas; status: Laukas buvo įkalnus, nuotakus, tai greičiau pradžiūdavo Mš. Dažniausiai [lapė] gyvena kur nors įkalnesnėje, smėlėtoje miško arba krūmų vietoje rš.
įkalniaĩ adv.: Pasileidova eit įkalniai Mš. Jis žingsniavo panarinęs galvą vis įkalniau ir nesidairė rš. Gyvena įkalniau J.Jabl. Anapus kiemelių, bent kiek inkalniau, matyti gyvenamieji rūmai Vaižg. Viena [tarmė] yra aukštaičių, arba žmonių, inkalniaũs gyvenančiųjų Jn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • įkalnus — įkalnùs, įkalni̇̀ bdv. Įkalni̇̀ slė̃nio laũkymė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įkalni — įkalnùs, įkalni̇̀ bdv. Įkalni̇̀ slė̃nio laũkymė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įkalnumas — įkalnùmas sm. (2) NdŽ → įkalnus …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”